Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą, palaikyti normalią kaulų, raumenų ir imuninės sistemos veiklą. Lietuvoje nuo rudens iki pavasario saulės jo pagaminti nepakanka. Čia rasite NeoLife produktus su vitaminu D: Vegan D su D3 iš kerpių, Kal-Mag Plus D, multivitaminus ir vaikiškus Vita Squares.
Čia rasite mokslininkų sukurtus, saugius ir veiksmingus produktus Jūsų sveikatai.
Saugiai ir greitai pristatome Jūsų užsakymus - vos per 1-3 darbo dienas.
14 kalendorinių dienų grąžinimo garantija.
Profesionaliai konsultuojame ir padedame išsirinkti būtent Jūsų organizmo poreikius atitinkančius produktus.
Tai vieta, kur gimsta:
bendrystė, sveikata, finansai,
kelionės ir naujos idėjos.
Vitaminas D3 susidaro odoje, kai ją pasiekia saulės ultravioletiniai B spinduliai. Kiek jo pasigamina, priklauso nuo geografinės platumos, metų laiko, debesuotumo, odos spalvos ir amžiaus. Apsauginis kremas su SPF 10 UVB spinduliuotę sumažina 90 %, o vyresnio amžiaus žmonių oda vitamino D gamina mažiau.
Maiste vitamino D yra nedaug: riebioje žuvyje, žuvų kepenų aliejuje, kiaušinio trynyje ir saulėje ar UV šviesoje augintuose grybuose. Todėl tamsiuoju metų laiku jo dažnai trūksta.
EFSA suaugusiesiems ir vaikams nuo vienerių metų pakankamu laiko 15 µg (600 TV) per dieną, o didžiausias saugus kiekis suaugusiesiems yra 100 µg (4 000 TV). ES leidžia teigti, kad vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų, dantų, raumenų ir imuninės sistemos būklę, o vaikams jis reikalingas kaulų augimui.
Šaltiniai:
Linus Pauling Institute, „Vitamin D“
EFSA, „Dietary reference values for vitamin D“, 2016
EFSA, „Overview on Tolerable Upper Intake Levels“, 11 versija, 2025
Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012
Dažniausiai užduodami klausimai atrinkti su mūsų klientų pagalba
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, reguliuojantis kalcio ir fosforo kiekį organizme. Jis būna dviejų pagrindinių formų: vitaminas D3 (cholekalciferolis) susidaro žmogaus odoje ir yra gyvūninės kilmės maiste, o vitaminas D2 (ergokalciferolis) susidaro augaluose, grybuose ir mielėse. Abi formos pačios yra neveiklios: kepenyse jos paverčiamos 25 hidroksivitaminu D, o inkstuose veikliąja forma, kuri ir atlieka vitamino D darbą.
Šaltinis: Linus Pauling Institute, „Vitamin D“
Šaltiniai:
Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012
ES maistingumo ir sveikatingumo teiginių registras
Šie kiekiai nustatyti darant prielaidą, kad odoje vitamino D beveik negaminama, ir siekiant, kad jo koncentracija kraujyje būtų ne mažesnė kaip 50 nmol/l. Tikrąjį poreikį gydytojas gali įvertinti pagal tyrimą.
Šaltinis: EFSA, „Dietary reference values for vitamin D“, 2016
1 µg vitamino D atitinka 40 tarptautinių vienetų (TV, angl. IU). Taigi 10 µg yra 400 TV, 15 µg yra 600 TV, 25 µg yra 1 000 TV, 50 µg yra 2 000 TV, o 100 µg yra 4 000 TV. Etiketėse ES privalomas kiekis mikrogramais, o TV dažnai nurodomi papildomai.
Šaltinis: EFSA, „Overview on Tolerable Upper Intake Levels“, 11 versija, 2025
4 000 TV yra 100 µg: tai EFSA nustatytas didžiausias saugus vitamino D kiekis per dieną suaugusiesiems, taip pat 11–17 metų paaugliams, nėščiosioms ir žindančioms. Jis apima visus šaltinius kartu: maistą, multivitaminus ir atskirus papildus. 1–10 metų vaikams riba yra 50 µg (2 000 TV). Nuolat vartoti tokią dozę be tyrimo ir gydytojo patarimo neverta, nes suaugusiajam pakankamu laikoma 600 TV.
Šaltinis: EFSA, „Scientific opinion on the tolerable upper intake level for vitamin D“, 2023
Nedidelis trūkumas dažnai nejuntamas. Ryškus trūkumas sukelia:
Nuovargis ar dažnos infekcijos gali turėti daugybę priežasčių, todėl trūkumą patvirtina tik kraujo tyrimas.
EFSA normas nustatė siekdama, kad 25 hidroksivitamino D koncentracija kraujyje būtų ne mažesnė kaip 50 nmol/l (20 ng/ml): esant mažesnei, didėja kaulų ir raumenų sveikatos sutrikimų rizika. Mažiau nei 20–25 nmol/l (8–10 ng/ml) laikoma sunkiu trūkumu, susijusiu su rachitu ir osteomaliacija. Dėl optimalios koncentracijos mokslininkai sutarimo neturi, todėl rezultatą verta aptarti su gydytoju.
Vasarą dažnai taip. Apskaičiuota, kad šviesios odos žmogui iki 15 minučių saulės kasdien apie vidurdienį, apšviečiant rankas ir veidą, pavasarį, vasarą ir rudenį vidutinėse platumose gali suteikti apie 1 000 TV vitamino D. Tačiau apie 53° šiaurės platumą, panašiai kaip Lietuvoje, vadinamoji vitamino D žiema tęsiasi maždaug nuo spalio vidurio iki kovo vidurio: tuo metu UVB spinduliuotės vitaminui D gaminti nepakanka. Be to, saulės vonios didina odos vėžio riziką, todėl deginimasis nėra patartinas būdas vitaminui D gauti.
⚠ Patikslinti: LPI duomenys apie 53° platumą yra Edmontonui (Kanada); Lietuva yra 54–56°, todėl realiai laikotarpis gali būti dar ilgesnis.
Ne. Saulėje vitamino D perdozuoti negalima, nes esant per dideliam kiekiui odoje susidaro neveiklūs šalutiniai junginiai. Vitamino D perteklių gali sukelti tik per didelės papildų ar vaistų dozės. Vis dėlto per didelis buvimas saulėje kenkia odai.
Sunku. Natūraliai vitamino D turi tik nedaug produktų, ir norint gauti 15 µg per dieną, riebią žuvį reikėtų valgyti labai dažnai. Todėl EFSA normos nustatytos manant, kad odoje vitamino D gaminasi mažai, o tamsiuoju metų laiku trūkstamą kiekį dažnai tenka papildyti maisto papildais.
Vitaminas D3 (cholekalciferolis) susidaro odoje ir yra gyvūninės kilmės produktuose, o vitaminas D2 (ergokalciferolis) susidaro grybuose, mielėse ir augaluose. Metaanalizės duomenimis, vartojant kasdien, D2 ir D3 vienodai efektyviai didina vitamino D kiekį kraujyje, o vienkartinės didelės D2 dozės gali būti mažiau veiksmingos. ES abi formos laikomos vitaminu D: 1 µg D2 ir 1 µg D3 yra lygiaverčiai.
Dažniausiai vitaminas D3 gaunamas iš avių vilnos riebalų (lanolino), todėl nėra veganiškas. Veganiškas D3 išgaunamas iš kerpių. Pavyzdžiui, NeoLife Vegan D vitaminas D3 gaunamas iš elninių šiurių (Cladonia rangiferina) ekstrakto, o šalia jo sudėtyje yra vitaminas D2 ir dvisporių pievagrybių (Agaricus bisporus) ekstraktas.
Vitaminas D tirpsta riebaluose, todėl jis geriau pasisavinamas vartojant su maistu, kuriame yra riebalų. Liposominė forma reklamuojama kaip geriau pasisavinama, tačiau EFSA normos ir saugi riba vienodos visoms formoms, o svarbiausia yra kasdienė dozė ir reguliarumas. Jei vartojate liposominį vitaminą D, taip pat neviršykite 100 µg per dieną.
Vitaminą D geriausia vartoti su valgiu, kuriame yra riebalų, pavyzdžiui, per pusryčius ar pietus. Paros laikas mažiau svarbus nei reguliarumas. Jei vartojate kelis produktus su vitaminu D, pavyzdžiui, multivitaminą ir atskirą vitamino D papildą, sudėkite jų kiekius.
Šiaurės platumose saulės spinduliuotė tamsiuoju metų laiku per silpna vitaminui D gaminti, todėl dažniausiai papildo prireikia nuo rudens iki pavasario. Ištisus metus jo gali prireikti vyresniems žmonėms, mažai būnantiems lauke, turintiems tamsesnę odą ar nutukimą. Tiksliausiai poreikį parodo kraujo tyrimas.
Taip, vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir normaliai pasisavinti kalcį: tai ES leidžiami teiginiai. Vitaminui D trūkstant, didėja paratiroidinio hormono kiekis, kuris skatina kaulų irimą. Vyresniems nei 60 metų žmonėms vitaminas D padeda sumažinti griuvimo, susijusio su laikysenos nestabilumu ir raumenų silpnumu, riziką, kai per dieną gaunama 20 µg vitamino D.
Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Tai nereiškia, kad didesnė dozė apsaugo nuo peršalimo ar kitų ligų: teiginys taikomas tada, kai vitamino gaunama pakankamai. Imuninės sistemos ląstelės turi vitamino D receptorių, todėl trūkumas gali silpninti jų veiklą.
Taip, ES leidžia teigti, kad vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų veiklą. Ryškus vitamino D trūkumas sukelia raumenų silpnumą ir skausmą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Sportuojantiems ar dirbantiems fizinį darbą pakankamas vitamino D kiekis svarbus taip pat kaip ir kitiems.
Nutukusiems žmonėms vitamino D trūkumo rizika didesnė: vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje, o vartojant tą pačią dozę jų kraujyje vitamino D kiekis pakyla mažiau nei normalaus svorio žmonių. Todėl jiems gali prireikti didesnės dozės, tačiau jos dydį reikėtų nustatyti pagal kraujo tyrimą kartu su gydytoju ir neviršyti EFSA ribos be gydytojo priežiūros.
2 000 TV yra 50 µg. Suaugusiesiems ir vyresniems nei 10 metų vaikams tai yra mažiau nei EFSA nustatyta didžiausia saugi paros riba (100 µg), o 1–10 metų vaikams 50 µg yra pati riba. Tokia dozė dažnai vartojama tamsiuoju metų laiku, tačiau tai daugiau nei pakankama norma (15 µg), todėl ilgai vartojant verta pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje.
Daugeliui žmonių vasarą, dažnai būnant lauke, vitamino D odoje pasigamina pakankamai. Vis dėlto vasarą jo gali trūkti tiems, kurie beveik nebūna saulėje, nuolat dengia odą ar naudoja apsauginį kremą, taip pat vyresniems žmonėms, kurių oda vitamino D gamina mažiau. Jiems gydytojas gali rekomenduoti papildą ištisus metus.
Teiginio, kad vitaminas D mažina nuovargį, nėra. Tokie teiginiai leidžiami kitoms medžiagoms, pavyzdžiui, vitaminui C, B grupės vitaminams, geležiai ir magniui. Ryškus vitamino D trūkumas sukelia raumenų silpnumą ir skausmą, todėl jį verta ištirti, tačiau nuovargis dažniausiai turi ir kitų priežasčių.
Taip. Vitaminas D padeda palaikyti normalią dantų būklę, o vaikams jis reikalingas normaliam kaulų augimui ir vystymuisi. Vitaminas D padeda pasisavinti kalcį ir fosforą, iš kurių sudaryti dantų audiniai. Vis dėlto dantų sveikatai ne mažiau svarbi burnos higiena ir mažai cukraus.
Vitaminas D veikia ne iš karto: kiekis kraujyje kyla palaipsniui per kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo dozės, pradinio kiekio ir kūno masės. Todėl pakartotinį tyrimą gydytojai dažniausiai rekomenduoja ne anksčiau nei po kelių mėnesių.
Vitamino D perteklius padidina kalcio kiekį kraujyje (hiperkalcemiją). Negydoma ilgai, ji gali sukelti kaulų retėjimą, inkstų akmenis, širdies ir inkstų kalcifikaciją. Hiperkalcemija pastebėta vartojant daugiau nei 50 000 TV per dieną. Sveikiems žmonėms, neviršijantiems EFSA ribos, toksiškumas labai mažai tikėtinas.
EFSA nėščiosioms ir žindančioms nustatė tą pačią pakankamą normą kaip ir kitiems suaugusiesiems: 15 µg (600 TV) per dieną. Didžiausias saugus kiekis nėštumo metu taip pat yra 100 µg (4 000 TV). EFSA pažymi, kad esant mažesnei nei 50 nmol/l koncentracijai, didėja su nėštumu susijusių sutrikimų rizika, todėl dozę verta aptarti su gydytoju.
Taip. Kūdikiams nuo 7 mėnesių EFSA pakankamu laiko 10 µg (400 TV), o vaikams nuo vienerių metų 15 µg (600 TV) per dieną. Motinos piene vitamino D nedaug, todėl tik žindomi kūdikiai be papildų turi didelę trūkumo riziką. Dozę vaikui skiria gydytojas; daugiau apie vaikų poreikius rasite vaikams skirtame puslapyje.
Vitaminas D padeda pasisavinti kalcį, todėl abu dažnai derinami kaulų papilduose. LPI pažymi, kad vitamino D papildai kaulams veiksmingi tada, kai kalcio su maistu gaunama pakankamai. Magnis reguliuoja fermentus, dalyvaujančius vitamino D apykaitoje, o didesnis jo kiekis gali mažinti vitamino D nepakankamumo riziką.
Abu vitaminai dalyvauja kaulų apykaitoje, todėl dažnai parduodami kartu. Išsamiau apie vitaminą K2 ir jo derinį su vitaminu D rašome vitamino K puslapyje.
Priklauso nuo šaltinio. Vitaminas D2 visada yra augalinės ar grybinės kilmės. Vitaminas D3 dažniausiai gaunamas iš gyvūninių žaliavų, bet yra ir veganiškas D3 iš kerpių. NeoLife Vegan D sudėtyje yra D3 iš elninių šiurių kerpių ekstrakto ir vitaminas D2; tinkamumą savo mitybai verta įvertinti pagal visą etiketėje nurodytą sudėtį.
Galima, tačiau sudėkite vitamino D kiekius iš visų produktų. Multivitaminuose, baltyminiuose kokteiliuose ar kalcio papilduose dažnai jau yra vitamino D, todėl kartu su atskiru vitamino D papildu bendras kiekis gali būti didesnis, nei manote. Suaugusiesiems bendras kiekis neturėtų viršyti 100 µg (4 000 TV) per dieną.
Vegan D yra NeoLife maisto papildas su vitaminų D3 ir D2 mišiniu: D3 (cholekalciferolis) gaunamas iš elninių šiurių kerpių ekstrakto, D2 yra ergokalciferolis. Vienoje tabletėje yra 10 µg vitamino D (200 % RMV), rekomenduojama 1 tabletė per dieną. Pakuotėje 120 tablečių.
Galite susisiekti su mumis telefonu arba el. paštu. taip pat galite pildyti formą, į kurią atsakysime per 24 val.
Gaukite sveikatos patarimus bei pirmieji sužinokite
apie naujausius produktus ir nuolaidas
