Virškinimo fermentus organizmas gamina pats: seilėse, skrandyje ir kasoje. Virškinimui labiausiai padeda skaidulos, vanduo, lėtas valgymas ir judėjimas. Čia rasite NeoLife skaidulas, gerąsias bakterijas ir kompleksą Pro Vitality+, o žemiau paaiškiname, kada fermentų papildai iš tikrųjų padeda.
Čia rasite mokslininkų sukurtus, saugius ir veiksmingus produktus Jūsų sveikatai.
Saugiai ir greitai pristatome Jūsų užsakymus - vos per 1-3 darbo dienas.
14 kalendorinių dienų grąžinimo garantija.
Profesionaliai konsultuojame ir padedame išsirinkti būtent Jūsų organizmo poreikius atitinkančius produktus.
Tai vieta, kur gimsta:
bendrystė, sveikata, finansai,
kelionės ir naujos idėjos.
Sveikam žmogui dažniausiai ne. Kasa gamina fermentus, kurie skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus, kepenys gamina tulžį riebalams virškinti, o skrandis rūgštį ir savo fermentus. Kai ši sistema veikia, papildomų fermentų organizmui nereikia.
Fermentai tikrai reikalingi dviem atvejais. Pirma, kai kasa jų pagamina per mažai, pavyzdžiui, sergant lėtiniu pankreatitu. Antra, kai trūksta laktazės ir sunku virškinti pieno cukrų. Laktazės fermentas pagerina laktozės virškinimą, jei vartojama bent 4 500 FCC vienetų su kiekvienu laktozės turinčiu valgiu.
Pradėkite nuo įpročių: daugiau skaidulų ir vandens, mažiau riebaus maisto ir gazuotų gėrimų, valgykite lėtai ir judėkite.
Šaltiniai:
NIDDK, „Your Digestive System & How It Works“
NIDDK, „Treatment for Pancreatitis“
ES maistingumo ir sveikatingumo teiginių registras
NHS, „Good foods to help your digestion“
Dažniausiai užduodami klausimai atrinkti su mūsų klientų pagalba
Fermentai yra baltymai, kurie greitina chemines reakcijas organizme. Virškinimo fermentai skaido maistą į tokias mažas daleles, kurias žarnynas gali pasisavinti: angliavandenius į paprastuosius cukrus, baltymus į aminorūgštis, riebalus į riebalų rūgštis ir glicerolį. Juos gamina seilių liaukos, skrandis, kasa ir plonoji žarna. Be jų net ir maistingiausias maistas liktų nepasisavintas.
Šaltiniai:
MedlinePlus, „Amylase Test“
NIDDK, „Your Digestive System & How It Works“
Virškinimą kartu valdo hormonai ir nervai. Maistas virškinimo traktu juda peristaltika: tuščiavidurių organų sienelėse yra raumenų sluoksnis, kuris susitraukia ir stumia maistą toliau. Virškinti padeda ir žarnyno bakterijos, vadinamos mikrobiota. Storojoje žarnoje į kraują įsiurbiama dar daugiau vandens, ir atliekos iš skystų virsta išmatomis. Todėl virškinimui svarbūs ne tik fermentai, bet ir judėjimas, vanduo bei žarnyno bakterijų įvairovė.
Taip. Skrandžio liaukos gamina rūgštį ir fermentus, kurie skaido maistą. Chloridas padeda normaliai virškinti, nes iš jo skrandyje gaminama druskos rūgštis. Rūgštis taip pat reikalinga, kad iš maisto baltymų atsipalaiduotų vitaminas B12, todėl esant mažam rūgštingumui jis pasisavinamas prasčiau.
Šaltiniai:
Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012, priedas
Linus Pauling Institute, „Vitamin B12“
Fermentų papilduose dažniausiai derinami tie patys fermentai, tik gauti iš gyvūninių, augalinių ar mikrobinių šaltinių.
Šaltiniai:
MedlinePlus, „Lipase Tests“
NHS, „Lactose intolerance“
Ianiro G. ir kt., „Digestive Enzyme Supplementation in Gastrointestinal Diseases“, Current Drug Metabolism, 2016
Kasa yra pagrindinis virškinimo fermentų gamintojas. Jos sultyse yra fermentų, kurie skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus, o daugiausia organizmo amilazės ir lipazės pagamina būtent ji. Todėl kai kasa pažeista, pavyzdžiui, sergant lėtiniu pankreatitu, maistas virškinamas prastai: atsiranda riebios, dvokiančios išmatos, viduriavimas ir svorio kritimas. Lėtinio pankreatito dažniausios priežastys yra didelis alkoholio kiekis ir paveldimi kasos sutrikimai.
Tulžį gamina kepenys, o tulžies pūslė ją kaupia tarp valgių. Tulžis padeda virškinti riebalus ir kai kuriuos vitaminus. Pati ji nėra fermentas: riebalus skaido kasos lipazė, o tulžis jai padeda. Tulžies latakai jungia tulžies pūslę su kepenimis ir kasa.
Šaltinis: NHS, „Gallstones“
Tai būklė, kai kasa pagamina per mažai virškinimo fermentų, ir maistas, ypač riebalai, lieka nesuvirškintas. Ją rodo riebios, dvokiančios išmatos, viduriavimas ir svorio kritimas. Dažniausiai ji išsivysto sergant lėtiniu pankreatitu.
Šaltinis: NIDDK, „Treatment for Pancreatitis“
Kasos fermentų preparatai yra vaistai, kuriuos gydytojas skiria esant kasos nepakankamumui, pavyzdžiui, sergant lėtiniu pankreatitu. Jie gaunami iš gyvūnų kasos, jų veikimas ištirtas ir dozuojamas tiksliai. Maisto papildai su virškinimo fermentais dažniau turi augalinių ar mikrobinių fermentų.
Tai būklė, kai organizmas negamina pakankamai laktazės, ir pieno cukrus laktozė lieka nesuvirškintas. Praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po pieno produktų atsiranda pilvo skausmas, pūtimas, dujos, viduriavimas ar pykinimas. Tai ne alergija: pieno alergija gali sukelti pavojingą reakciją su dusuliu, odos niežuliu ir lūpų, veido tinimu. Laktozės netoleravimą gydytojas gali patvirtinti eliminacine dieta ar vandenilio iškvepiamo oro testu.
Tyrimai rodo, kad daugelis laktozės netoleruojančių žmonių gali suvartoti apie 12 g laktozės, tai maždaug stiklinė pieno, be simptomų arba tik su lengvais. Padeda gerti pieną mažomis porcijomis kartu su valgiu, pieno produktus įtraukti palaipsniui, rinktis jogurtą ir brandintus sūrius, kuriuose laktozės mažiau, arba produktus be laktozės. Jei pieno produktų atsisakote, pasirūpinkite kalciu ir vitaminu D iš kitų šaltinių.
Šaltinis: NIDDK, „Eating, Diet, & Nutrition for Lactose Intolerance“
Pats savaime ne: tai nemalonūs virškinimo simptomai, bet ne imuninė reakcija, todėl pavojingos alerginės reakcijos jis nesukelia. Rizika kyla tada, kai iš mitybos išbraukiami visi pieno produktai ir negaunama pakankamai kalcio bei vitamino D. Todėl svarbu ne visiškai atsisakyti pieno, o rasti toleruojamą kiekį ar produktus be laktozės.
Šaltinis: NHS, „Food intolerance“
Būna, bet dažniausiai ne kūdikystėje. Laktazės mažėja po kūdikystės, todėl netoleravimas dažniau pasireiškia vyresniems vaikams ir suaugusiesiems. Įgimtas laktazės trūkumas nuo gimimo yra retas, o neišnešiotiems kūdikiams laktazės gali laikinai trūkti. Jei įtariate, kad vaikas netoleruoja pieno, neišbraukite pieno produktų patys: pasitarkite su gydytoju ar dietologu.
Maisto netoleravimas yra sunkumas virškinti tam tikrą maistą ar jo sudedamąją dalį. Jį sukelia ne imuninė sistema, todėl pavojingos alerginės reakcijos jis nesukelia. Simptomai, tokie kaip pūtimas, virškinimo sutrikimai, galvos skausmas ar nuovargis, paprastai atsiranda po kelių valandų ir gali trukti valandas ar dienas. Dažniausia priežastis yra laktozė, taip pat glitimas, histaminas, kofeinas, alkoholis, sulfitai.
Žinomiausias pavyzdys yra ananasai: jų stiebe ir vaisiuje yra bromelaino, baltymus skaidančių fermentų grupės. Jogurte ir raugintame piene esančios gyvos jogurto kultūros padeda suskaidyti laktozę: jos pagerina laktozės virškinimą žmonėms, kuriems ją sunku virškinti, jei produkte yra pakankamai gyvų kultūrų. Tačiau didžiąją dalį virškinimo darbo atlieka organizmo pagaminti fermentai, o ne maisto.
Šaltinis: NCCIH, „Bromelain“
Kalcis padeda normaliai virškinimo fermentų veiklai, jei produktas yra bent kalcio šaltinis. Chloridas padeda normaliai virškinti, nes iš jo skrandyje gaminama druskos rūgštis; šis teiginys netaikomas chloridui iš valgomosios druskos.
Trumpas, iki 42 dienų, alavijo gelio vartojimas laikomas saugiu, o alavijo lateksas veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė ir gali sukelti pilvo skausmą, spazmus ir viduriavimą. Svarbu žinoti, kokia alavijo dalis yra gėrime.
Šaltinis: NCCIH, „Aloe Vera“
Šaltinis: NHS, „Good foods to help your digestion“
Dažniausia priežastis yra daug dujų žarnyne. Jas lemia tam tikras maistas, gazuoti gėrimai ir oro nurijimas valgant. Pūtimą gali sukelti ir vidurių užkietėjimas, maisto netoleravimas, celiakija ar dirgliosios žarnos sindromas. Padeda reguliariai judėti, kramtyti uždara burna, gerti daug vandens, valgyti mažesnėmis porcijomis, o vengti gazuotų gėrimų, alkoholio, kofeino, kopūstų, pupelių, lęšių, gausių vėlyvų valgių. Į gydytoją kreipkitės, jei pilvą pučia nuolat arba pūtimas nepraeina pakeitus mitybą.
Šaltinis: NHS, „Bloating“
Dujų daugiausia sukelia kopūstai, brokoliai, žiediniai ir briuseliniai kopūstai, pupelės, lęšiai, džiovinti vaisiai, svogūnai, produktai su sorbitoliu, gazuoti gėrimai ir alus. NHS pataria valgyti mažesnėmis porcijomis, kramtyti lėtai uždara burna, reguliariai judėti, gerti pipirmėčių arbatą, nerūkyti ir nekramtyti gumos. Vaistinėje galima įsigyti simetikono preparatų. Dujų kaupimąsi gali lemti ir dirgliosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas, celiakija ar laktozės netoleravimas, todėl jei dujos trukdo kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į gydytoją.
Šaltinis: NHS, „Farting (flatulence)“
Taip. Gazuoti gėrimai ir alus patenka tarp dažniausių dujų ir pūtimo priežasčių. Kramtant gumą ir valgant atvira burna nurijama daugiau oro, o tai taip pat didina pūtimą. Todėl NHS pataria vengti gazuotų gėrimų, nekramtyti gumos ir kramtyti uždara burna. Gazuotus gėrimus geriausia keisti vandeniu.
Virškinimas prasideda burnoje: kramtant išsiskiria seilės, kurios drėkina maistą, o jose esanti amilazė pradeda skaidyti angliavandenius. Valgant skubotai ir kalbant nurijama daugiau oro, o tai didina pūtimą ir dujas. NHS pataria kramtyti lėtai uždara burna, nepraleisti valgių ir nevalgyti per greitai.
Šaltinis: NHS, „Irritable bowel syndrome: diet, lifestyle and medicines“
Didelis alkoholio kiekis yra viena pagrindinių lėtinio pankreatito priežasčių, o pažeista kasa gamina per mažai virškinimo fermentų. Sergantiems pankreatitu gydytojai griežtai pataria alkoholio atsisakyti visai, net jei liga lengva. Alkoholis ir alus taip pat didina pūtimą ir dujas.
Riebalams virškinti reikia ir kasos lipazės, ir tulžies. NHS nurodo, kad riebus maistas, pavyzdžiui, bulvytės, mėsainiai ir kepti patiekalai, virškinamas sunkiau ir gali sukelti pilvo skausmą bei rėmenį. Mityba su daug riebalų ir mažai skaidulų didina tulžies akmenų riziką, o sergantiems pankreatitu dažnai patariama mažai riebi dieta. Todėl NHS pataria rinktis liesesnius produktus.
Kai kurie pokyčiai dažni. Daugumai žmonių po kūdikystės laktazės gaminama vis mažiau, todėl su amžiumi laktozę virškinti gali tapti sunkiau. Atrofinis gastritas, kai skrandis gamina mažiau rūgšties, manoma, būna 10–30 % vyresnių nei 60 metų žmonių, o tada prasčiau pasisavinamas vitaminas B12 iš maisto. Tulžies akmenų rizika didesnė vyresniems nei 40 metų. Tai nereiškia, kad visiems vyresniems reikia fermentų: svarbu stebėti simptomus ir pasitarti su gydytoju.
Nėštumo metu virškinimo sutrikimą ir rėmenį sukelia hormonų pokyčiai ir augantis vaikelis, spaudžiantis skrandį, o raumenys tarp skrandžio ir stemplės gali atsipalaiduoti. NHS pataria valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, nevalgyti 3 valandas prieš miegą, valgant ir po valgio sėdėti tiesiai, mažinti kofeiną, riebų ir aštrų maistą, miegoti pakėlus galvą ir pečius arba ant kairiojo šono. Vaistininkas gali patarti nėščiosioms tinkamų antacidinių preparatų. Fermentų papildus nėštumo metu vartokite tik pasitarę su gydytoju.
Taip. NHS reguliarų judėjimą nurodo kaip vieną pirmųjų būdų pagerinti virškinimą ir sumažinti pūtimą bei dujas, o kasdienis ėjimas ar bėgimas padeda ir nuo vidurių užkietėjimo. Tačiau NHS pataria nesportuoti likus mažiau nei 4 valandoms iki miego ir nevalgyti gausiai vėlai vakare.
Šaltiniai:
NHS, „Constipation“
NHS, „Insomnia“
Rūkymas yra vienas rėmens ir virškinimo sutrikimo provokatorių, o NHS pataria nerūkyti ir norint sumažinti dujas. Sergantiems pankreatitu gydytojai griežtai pataria mesti rūkyti, net jei liga lengva.
Šaltinis: NHS, „Heartburn and acid reflux“
Skubiai kreipkitės, jei pūtimą lydi vėmimas, aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas ar negalite nusišlapinti ar pasituštinti.
Galite susisiekti su mumis telefonu arba el. paštu. taip pat galite pildyti formą, į kurią atsakysime per 24 val.
Gaukite sveikatos patarimus bei pirmieji sužinokite
apie naujausius produktus ir nuolaidas
