Kvėpavimo takams

Kvėpavimo takai yra kelias, kuriuo oras patenka į plaučius. Viršutinius kvėpavimo takus sudaro nosis, sinusai, ryklė ir gerklos, o apatinius trachėja, bronchai ir bronchiolės, kurios baigiasi plaučių alveolėmis. Juos iš vidaus dengia gleivinė: jos gleivės sulaiko dulkes ir mikrobus, o mikroskopinės blakstienėlės juos stumia aukštyn, kad būtų atkosėti ar nuryti. Todėl sveika gleivinė yra pirmoji kvėpavimo takų apsaugos linija.

Šaltinis: NHS, „Respiratory tract infections (RTIs)“

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra peršalimas, sinusitas, faringitas ir laringitas. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos yra bronchitas ir plaučių uždegimas. Dažniausiai jas sukelia virusai, todėl antibiotikai nepadeda, o simptomai praeina per 1–2 savaites. Būdingi simptomai yra kosulys, čiaudulys, užgulta ar tekanti nosis, gerklės skausmas, galvos ir raumenų skausmas, karščiavimas.

• Rūkymas ir pasyvus rūkymas: pagrindinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir plaučių vėžio priežastis.
• Oro tarša: transporto, pramonės ir buitinio kūrenimo dūmai, pelėsis patalpose.
• Dažnos infekcijos, ypač vaikystėje.
• Alergenai ir dulkės darbe: miltai, mediena, chemikalai.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad tabakas kasmet nusineša daugiau nei 7 milijonus gyvybių, iš jų pasyvus rūkymas daugiau nei 1,6 milijono. Namų oro tarša, kylanti deginant malkas, anglį ar žibalą netvarkinguose pečiuose, sukelia apatinių kvėpavimo takų infekcijas, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir plaučių vėžį. Todėl kvėpavimo takų sveikata pirmiausia prasideda nuo švaraus oro.

Šaltiniai:
Pasaulio sveikatos organizacija, „Tobacco“
Pasaulio sveikatos organizacija, „Household air pollution“

• Vitaminas A: padeda palaikyti normalią gleivinės būklę ir normalią imuninės sistemos veiklą.
• Vitaminas B2, niacinas ir biotinas: padeda palaikyti normalią gleivinės būklę.
• Vitaminas C: padeda normaliai imuninės sistemos veiklai, taip pat per didelį fizinį krūvį ir po jo.
• Vitaminas D: padeda normaliai imuninės sistemos veiklai.
• Cinkas ir selenas: padeda normaliai imuninės sistemos veiklai.

Jei mityba įvairi, daugumą šių medžiagų gaunate su maistu. Papildas praverčia, kai valgote mažai daržovių, vaisių ar žuvies, ir tamsiuoju metų laiku, kai trūksta vitamino D.

Šaltinis: Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012

Šiek tiek. 2021 m. metaanalizėje, apėmusioje 43 atsitiktinių imčių tyrimus ir daugiau nei 49 000 žmonių, bent viena ūminė kvėpavimo takų infekcija pasireiškė 61,3 % vartojusių vitaminą D ir 62,3 % vartojusių placebą. Apsauginis poveikis buvo nedidelis, bet statistiškai reikšmingas ir ryškiausias, kai vitaminas D vartotas kasdien nedidelėmis dozėmis, o ne retomis didelėmis. Todėl vitaminą D verta vartoti reguliariai visą tamsųjį sezoną, o ne tik susirgus.

Šaltinis: Jolliffe D. A. ir kt., „Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory infections: a systematic review and meta-analysis of aggregate data from randomised controlled trials“, The Lancet Diabetes & Endocrinology, 2021

• Ilsėkitės ir gerkite pakankamai skysčių.
• Gerkite šiltą gėrimą su citrina ir medumi: jis ramina gerklę (medaus negalima vaikams iki 1 metų).
• Miegokite aukščiau pakėlę galvą: su papildoma pagalve lengviau kvėpuoti.
• Nerūkykite: rūkymas simptomus sunkina.
• Nuo karščiavimo ir skausmo vartokite nereceptinius vaistus pagal informacinį lapelį.

Šaltinis: NHS, „Cough“

NHS pataria dažnai plauti rankas, kosint ir čiaudint prisidengti burną ir iš karto išmesti panaudotas servetėles. Vyresniems nei 65 metų, lėtinėmis ligomis sergantiems ir nėščiosioms verta pasitarti su gydytoju dėl skiepų nuo gripo ir pneumokoko. Kasdien judėkite, pakankamai miegokite ir valgykite įvairiai, o vitaminą D vartokite tamsiuoju metų laiku. Karščiuodami likite namuose ir venkite kontakto su kitais žmonėmis.

Ne visi. Žolelių preparatai dažnai skirti tik vyresniems nei 4 ar 12 metų, o suaugusiųjų papildų dozės vaikams per didelės. Vaikams svarbiausia yra įvairi mityba, pakankamai vitamino D tamsiuoju metų laiku ir švarus oras be tabako dūmų. Jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis, pasitarkite su pediatru. Vitaminus vaikams rasite puslapyje „Vitaminai vaikams“.

Šaltinis: Europos vaistų agentūra, „Thymi herba“

Rūkantiems papildų su dideliu beta karotino kiekiu geriau vengti: dideliuose tyrimuose rūkantiems vartojusiems beta karotiną plaučių vėžys pasitaikė dažniau. Karotenoidų saugiausia gauti su daržovėmis ir vaisiais. Plačiau apie tai rašome puslapyje „Karotenoidai“. Rūkantiems daugiausia naudos duoda ne papildai, o metimas rūkyti.

Šaltinis: ATBC Cancer Prevention Study Group, „The Effect of Vitamin E and Beta Carotene on the Incidence of Lung Cancer and Other Cancers in Male Smokers“, NEJM, 1994

• Resp-X: vaistažolių tabletės, kurių vienoje yra 200 mg valgomųjų krienų, 100 mg vaistinių čiobrelių, 100 mg vaistinių ožragių, taip pat liucernos, paprikos, isopo, žiedadulkių, raudonosios guobos ir šventžolės. Vartojama 1 tabletė per dieną.
• Carotenoid Complex: karotenoidų kompleksas; vienoje kapsulėje 1,5 mg beta karotino, iš kurio organizme susidaro 750 µg vitamino A, taip pat alfa karotino, likopeno ir liuteino.
• Omega-3 Plus: 940 mg EPR ir DHR dienos porcijoje.

Resp-X sudėtyje yra bičių surinktų žiedadulkių, taip pat kviečių ir sojų, todėl alergiškiems joms jis gali netikti; nėštumo ir žindymo metu jį vartoti galima tik pasitarus su gydytoju.